Jaunieji grigiškiečiai, pasitelkdami grotažo techniką, ieško savų išraiškos priemonių, į poemos veikėjus žvelgia pagal savo suvokimą, retsykiais pasitelkdami gal jau girdėtą ar matytą interpretaciją. Dauguma autorių nekopijuoja paties Donelaičio duodamų charakteristikų, o ieško savo suvokimo pasitelkdami meno improvizaciją. Laisvai interpretuodami vaikai kūriniams suteikia ne tik vaizdą, charakterį, bet ir dinamiką, plastiką, taip žiūrovą priviliodami jaukumu ir paprastumu. Kūrinių spalvingumas gražiai dera prie atskirų „Metų” temų, harmoningai susilieja su jų nuotaikomis, kaitomis. Tai – jaunųjų kūrėjų „Metai” ir tuo jie unikalūs bei autentiški.

Ši paroda – neabejotinai prasmingas ir gražus indėlis į Kristijono Donelaičio metus, kuriuos šiemet, 2014-aisiais, švenčia ne tik Lietuva, bet ir UNESCO paragintas visas pasaulis. Žinoma, mums, gyvenantiems arčiausiai lietuvių literatūros ar tiesiog būnantiems joje, yra ne tik didelis džiaugmas, bet ir atsakomybė už savos kultūros sklaidą, idant ją deramai galėtume perduoti sparčiai globalėjančioms būsimoms kartoms.