Kirtimų kultūros centras – miesto periferijoje pulsuojanti kultūros oazė

Daugelis vilniečių ir Vilniaus miesto svečių Kirtimų rajoną dažniausiai aplanko prabėgomis – jį tenka pravažiuoti norint pasiekti Vilniaus oro uostą. Tačiau Ona Kotryna Dikavičiūtė čia apsilanko beveik kasdien ir vadina jį viena iš nedaugelio Vilniuje likusių neatskleistų paslapčių. Būtent čia, miesto pakraštyje, įsikūręs Kirtimų Kultūros centras jai tapo antraisiais namais, kuriuose gera ir kurti, ir dalintis kultūra su kitais. Apie Kirtimų kultūros centrą kalbamės su jo kultūros projektų vadove Ona Kotryna.

Ona Kotryna, kas yra Kirtimų Kultūros centras?

Mes patys save apibrėžiam kaip toliausiai nuo miesto centro nutolusį kultūrinį tašką, kuris funkcionuoja miesto periferijoje ir už jos ribų. Kaip kultūros centras plėtojam keletą veiklų – remiame muzikines grupes, vykdomiame socialines-edukacines veiklas bei skatiname bendruomeniškumą.

Vienas pagrindinių mūsų tikslų – būti atviriems. Dėl to savo renginiais orientuojamės į labai įvairias auditorijas. Vieni renginiai, tokie kaip eksperimentinės muzikos koncertai, performansai ar dokumentinio kino vakarai pritraukia besidominčius alternatyvia kultūra. Tuo tarpu, kiti renginiai, tokie kaip blusturgis ar muzikinis piknikas, yra itin atviri ir sulaukia tiek vietos, tiek miesto bendruomenės dėmesio.

Viena naujausių tokių renginių idėjų – penktadieniniai muzikiniai pietūs. Aplink centrą yra labai daug ofisų, norime per pietų pertrauką pasikviesti žmones iš jų pas save į kiemą – išnešti muzikos kolonėles, ir lai jie buriasi, poilsiauja, atsipučia po slyva ar alyva ir tiesiog mėgaujasi savo pietumis mūsų žaliame kieme.

Kokius projektus inicijuojate?

Visai neseniai baigėsi trejus metus iš eilės vykęs projektas „Garso architektūra“. Projekto metu muzikantai ir garso menininkai važinėjo po Lietuvos mokyklas, kultūros centrus, galerijas bei muzikos mokyklas ir mokė jaunus žmones garso apdirbimo meno.

Kirtimų kultūros centras pats pirmasis Lietuvoje pradėjo minėti ir liepos 17 – Pasaulio lietuvių vienybės – dieną. Anksčiau ši diena buvo švenčiama tik užsienyje gyvenančių lietuvių. Tai tęstinis mūsų centro inicijuojamas projektas, šiais metais vyksiantis jau 7-tą kartą. Kiekvienais metais, šią dieną, Vilniaus oro uoste su šypsena, moderniai interpretuotomis tradicinės lietuviškos virtuvės vaišėmis ir įvairiomis iniciatyvomis pasitinkame iš svetur grįžtančius tautiečius. Praėjusiais metais kiekvienas norintis galėjo išsiųsti ir atvirlaiškį savo draugams bei giminaičiams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį.

Galiausiai, bendradarbiaujame ir su Pabradės dienos centru „Kultūrų įkalnė“. Įprastai šio dienos centro lankytojai turi galimybę mokytis lietuvių kalbos, tačiau to nepakanka, norint visapusiškai pažinti šalį. Nusprendėme situaciją pakeisti ir suteikti centro gyventojams žinių apie Lietuvos kultūrinį kontekstą. Dabar jie kas mėnesį turi galimybę dalyvauti skirtinguose kūrybiniuose užsiemimuose – praeitą mėnesį organizavome muzikinių instrumentų dirbtuves, o šį – planuojame rodyti lietuvišką kiną, kalbėti apie jį, stengtis suprasti jo savitumą. Projektas susilaukė labai daug pozityvių atsiliepimų, kurie tikrai džiugina.

Kokius muzikinius projektus vykdote?

Viena iš pagrindinių kultūros centro funkcijų yra muzikos grupių bei mėgėjų meno skatinimas bei globojimas Mūsų centro salė yra skirta jų repeticijoms bei pasirodymams. Turime 13 kolektyvų, tarp jų senjorų folkloro kolektyvą „Rasoda”, „Neįgaliųjų naujasis teatras“, senjorų šokių kolektyvą „Volta“, tautinių šokių kolektyvą „Pynimėlis“ (kuris, beje, dalyvavo TV3 televizijos projekte „Kadagys“), jaunimo folkloro kolektyvą „Mindrė“, inovatyviai folklorą interpretuojančius „Miglaukas” ir „Kamanių šilelis”, bei visiems gerai žinomą „Ministry of Echology”. Tačiau mano mylimiausias kolektyvas yra „Darbo džiaugsmai”, kurį sudaro… mūsų administracijos darbuotojai.

Kodėl žmonės ateina į Kirtimų kultūros centrą?

Pas mus gera rasti tai, ko nerasi niekur kitur. Žmonės apsilankę pas mus pirmą kartą dėkoja ir sako, kad centre tiesiog labai jauku. Didžioji dalis mūsų renginių yra nemokami ir atviri visiems – tai erdvė, kurioje visi yra laukiami: papietauti, pašnekėti ar tiesiog kartu pasėdėti.

Vasarą pagrindiniu traukos objektu tampa mūsų kiemas. Viduryje industrinio rajono tai tikra žalia oazė – pilna medžių, žydinčių gėlių… Net ir daržą turim. Mes tikrai labai gražiai gyvenam ir tai, manau, daro išties didelę įtaką.

Tačiau, pavyzdžiui, aš pati į Kirtimų kultūros centrą pradėjau vaikščioti, nes man tai atrodė kažkas labai netikėto bei naujo. Važiuoti dvidešimt minučių link oro uosto, dėl kultūrinio renginio? Jei niekada nesi čia buvęs iš tikrųjų gali pagalvoti, kad nuvažiavęs išlipsi vidury Vilniaus romų taboro… Taigi, jaučiau kylančią vidinę intrigą, „o ką gi aš ten rasiu“? Manau daugelis jaučiasi panašiai, o atvažiavę būna maloniai nustebti.

Kita vertus, su kolegom dažnai kalbame, kad ruošiant kiekvieną renginį yra jaučiamas neužtikrintumas – nežinai ateis žmonių, ar ne. Gali ruoštis, reklamuotis, bet gali ateiti tik 8 žmonės. Ir kartais tas truputėlį gąsdina. Tačiau kita vertus, tai gali būti ir ypač vertinga, nes ateina tik tie žmonės, kuriems renginys iš tikrųjų yra įdomus. Tai sudaro galimybę po renginio turėti išsamias diskusijas, kurios galbūt nevyktų, jei susirinktų daug žmonių. Taigi, žmonės pas mus ateina labai tikslingai, auditorija tikrai žino, ko nori.

Lokacija – ar dažnai sulaukiate pašaipų dėl jos?

Taip. Vis dar gajus stereotipas, kad Kirtimai – tai tik taboras ir narkomanai. Beje, būnant kultūros centru dažnai tenka kovoti ir su dar vienu, „kultūrkės“, stereotipu. Žmonės linkę galvoti, kad kultūros centras yra merdėjanti institucija, kuri atlieka tik mėgėjų meno skatinimo funkciją. Mūsų centras iš tiesų mielai globoja mėgėjų meno kolektyvus, tačiau taip pat skatina ir profesionalaus meno sklaidą. Savo iniciatyva organizuojame kino vakarus, koncertus, parodas, blusturgius, ieškome įdomių, naujų menininkų ir stengiamės sukurti jiems galimybes parodyti savo kūrybą. Iš tiesų, Kirtimų kultūros centras yra itin atvira platforma saviraiškai. Mes patys, darbuotojai, nestovime vietoje ir esame nuolatiniuose ieškojimuose, tad ir mūsų centras eina koja kojon su kultūriniu kontekstu.

Kultūros centras visada pilnas žmonių, tikriausiai turite daug istorijų?

Turbūt daugiausiai legendų sklando apie čia vykstančius šokius „Kam per 30”. Kiekvieną šeštadienį, be pertraukų, jie čia vyksta nuo 1955 m. Į juos kas kart susirenka apie 100 žmonių. Šokiai padėjo užgimti daugybei porų. Antai mūsų kasininkė Laimutė ir rūbininkė Raisa, dirbančios ten kiekvieną šeštadienį, pasakojo, kad dažnai būna, jog vyras ir moteris iš pradžių ateina atskirai, o po kiek laiko, žiūrėk, jau pradeda ateidinėti ir kartu.

Buvo dar toks ištikimas šokėjas, jam tuo metu buvo apie devyniasdešimt metų, į šokius jis sąžiningai eidavo kiekvieną šeštadienį. Kartą susilaukėme klausimo iš jo sūnaus. Šis net su priekaištu domėjosi, ką mes darome tuose šokiuose? Pasirodo jo tėtis užprotestavo ir griežtai atsisakė važiuoti į giminaičio gimtadienį, kad tik nepraleistų šio renginio…

Verta papasakoti ir apie šokius jau beveik 20 metų vedantį Vladimirą Tatušiną, DJ Volodia. Jam yra apie 60 metų ir jis yra tikras savo srities profesionalas – pats parenka muziką, vizualizacijas, pasirūpina šokių programa ir net juos veda.

Beje, renginys susilaukė net ir žinomų žmonių dėmesio. Centre buvo nufilmuotas Alinos Orlovos dainos „Chudesa“ vaizdo klipas. Ten, grojant nostalgiškai rusiškai muzikai, fiksuojami besilinksminantys Kirtimų šokėjai, nufilmuoti slow motion efektu. Tiek klipe, tiek ir realybėje viskas labai autentiška – Kirtimų kultūros centras šeštadienio vakarais virsta tikra laiko mašina su gražiausiomis šokių tradicijomis!

©Tiketa.lt

(Teksto autorė: Rūta Rukavičiūtė)